BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mobilusis vėžys

Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos rezoliucija dėl elektromagnetinių laukų

parašė: eitututu · 2011-05-31 · 2 komentarai


Galimi elektromagnetinių laukų pavojai ir jų poveikis aplinkai
Nutarimo Nr. 1815 priimta 2011 gegužės 27d.

1.       Parlamentinė Asamblėja pakartotinai pabrėžė valstybių įsipareigojimą saugoti aplinką bei aplinkos sveikatą, kaip nurodyta įvairios chartijose, konvencijose, deklaracijose bei protokoluose nuo Jungtinių Tautų Konferencijos dėl žmonių aplinkos ir nuo Stokholmo deklaracijos priėmimo (Stokholme, 1972 m.). Asamblėja remiasi savo ankstesniu darbu minėtoje srityje, o tiksliau – Rekomendacija nr. 1863 (2009 m.) dėl aplinkos ir sveikatos, Rekomendacija nr. 1947 (2010 m.) dėl triukšmo ir šviesos taršos, ir, bendresniais klausimais, Rekomendacija nr. 1885 (2009 m.) dėl projekto rengiant papildomą protokolą Europos žmogaus teisių konvencijai, siekiant užtikrinti teisę į sveiką aplinką, ir Rekomendacija nr. 1430 (1999 m.) dėl prieigos prie informacijos, visuomenės dalyvavimo priimant su aplinkosauga susijusius klausimus bei teisingumo užtikrinimo – t. y. Orhuso konvencijos įgyvendinimą.
2.      Galimas labai žemo dažnio elektromagnetinių laukų, susidarančių aplink elektros tiekimo linijas ir elektros prietaisas, poveikis sveikatai yra tebesitęsiančių tyrimo objektas ir susilaukia daug visuomenės diskusijų ir dėmesio. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, bet kokio dažnio elektromagnetiniai laukai tampa beveik dažniausiai pasitaikančiu ir greičiausiai plintančiu, aplinką įtakojančiu veiksniu, dėl kurio kyla nerimas ir įvairūs spėjimai. Dabar visi gyventojai yra veikiami įvairaus lygio elektromagnetiniais laukais, kurių stiprumas tobulėjant technologijoms ir toliau didės.
3.       Mobilioji telefonija tapo kasdieniu dalyku visame pasaulyje. Šios bevielės technologijos pagrindas – platus fiksuotųjų antenų arba bazinių stočių tinklas, kuriame informacija perduodama radijo dažnio signalais. Visame pasaulyje yra daugiau nei 1,4 milijono bazinių stočių ir pristačius trečios kartos technologiją, šis skaičius reikšmingai didėja. Kiti bevielio ryšio tinklai, kurie užtikrina sparčią interneto prieigą ir paslaugas, pavyzdžiui, bevielis vietinis tinklas, vis labiau plinta namuose, biuruose ir įvairiose viešose vietose (oro uostuose, mokyklose, gyvenamosiose bei miesto zonose). Kadangi didėja bazinių stočių ir bevielių vietinių tinklų skaičius, drauge gyventojai yra veikiami vis intensyvesnio radijo dažnio smogo.
4.       Tuo tarpu, kai tam tikro dažnio juostų elektriniai ir elektromagnetiniai laukai pasižymi pilnai naudingu poveikiu ir yra naudojami medicinoje, kiti, nejonizuojantys dažniai, kurie gaunami iš ypač žemo dažnio, energijos tiekimo linijų šaltinių arba tam tikros, ypatingai aukšto dažnio bangos, naudojamos radarų laukuose, telekomunikacijose bei mobilioje telefonijoje, daugiau ar mažiau neigiamai, biologiškai paveikia augalus, vabzdžius ir gyvūnus, o taip pat ir žmogaus kūną – net ir tada, kai jų lygiai yra mažesnės, nei oficialiai galiojančios ribinės reikšmės.
5.       Kalbant apie visų tipų ir dažnių elektromagnetinių laukų emisijų standartus arba ribines reikšmes, Asamblėja rekomenduoja taikyti „ALARA“ arba „tiek mažai, kiek įmanoma pasiekti“ principą, įtraukiant elektromagnetinių emisijų arba spinduliuotės taip vadinamąjį šiluminį poveikį arba nešiluminį, biologinį poveikį. Dar daugiau, atsižvelgiant į didėjantį poveikį gyventojams, įskaitant tokias ypač lengvai pažeidžiamas grupes kaip jaunimas ir vaikai, kai moksliniu įvertinimu neįmanoma pakankamai patikimai nustatyti rizikos, reikėtų taikyti prevencinį principą. Priešingu atveju, jeigu nepaisoma ankstyvų įspėjimų, dėl to, kad laiku nesiimama veiksmų, tai gali lemti ypač didelę žalą žmonėms ir ekonomikai.
6.       Asamblėja apgailestauja, kad nepaisant raginimų atkreipti dėmesį į prevencinį principą ir nepaisant visų rekomendacijų, deklaracijų ir įvairių įstatymais numatytų ir įstatyminių reikalavimų, vis dar menkai reaguojama į žinomas ir naujai iškylančias rizikas aplinkai ir žmogaus sveikatai. Faktiškai, dėl to sistemingai vėluojama priimti ir įgyvendinti efektyvias prevencines priemones. Jeigu prieš imantis veiksmų, skirtų žinomoms rizikoms išvengti, iš pradžių laukiama, kol bus pateikta daug mokslinių ir klinikinių įrodymų, tai gali lemti didelę žalą sveikatai ir ekonomikai, kaip jau patvirtino asbesto, benzino su švinu ir tabako atvejai.
7.       Dar daugiau, Asamblėja pažymi, kad elektromagnetinių laukų arba bangų problema ir galimos pasekmės aplinkai ir sveikatai pasižymi akivaizdžiais panašumais su kitais aktualiais klausimais, pavyzdžiui, vaistų, chemikalų, pesticidų, sunkiųjų metalų arba genetiškai modifikuotų organizmų licencijavimu. Todėl drauge pabrėžiama, jog būtina užtikrinti mokslinių įvertinimų savarankiškumą bei patikimumą – tik taip bus galima atlikti skaidrų ir subalansuotą galimo neigiamo poveikio aplinkai bei žmogaus sveikatai įvertinimą.
8.       Aukščiau pateiktų svarstymų kontekste, Asamblėja Europos Tarybos valstybėms narėms rekomenduoja:
8.1.       bendrais bruožais:
8.1.1. imtis visų pagrįstų priemonių, siekiant sumažinti elektromagnetinių laukų poveikį, ypač mobiliųjų telefonų skleidžiamų radijo dažnių poveikį ir taip pat poveikį vaikams ir jaunimui, kuriems greičiausiai kyla didžiausia galvos auglių rizika;
8.1.2. iš naujo apsvarstyti esamų elektromagnetinių laukų poveikio standartų, kuriuos nustatė Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės komisija , mokslinį pagrindimą. Šie standartai rimtai apriboja elektromagnetinių laukų poveikį ir taiko „tiek mažai, kiek įmanoma pasiekti“ (ALARA) principus, įtraukiant elektromagnetinių emisijų arba spinduliuotės taip vadinamąjį šiluminį poveikį arba nešiluminį, biologinį poveikį;
8.1.3. surengti informavimo ir žinojimo didinimo kampanijas, siekiant informuoti visuomenę apie galimai pavojingą, ilgalaikį biologinį poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai, ypatingai didelį dėmesį skiriant tokioms grupėms, kaip vaikai, paaugliai ir reproduktyvaus (vaisingo) amžiaus jaunimui;
8.1.4. ypatingą dėmesį skirti „elektromagnetiniams laukams jautriems“ asmenims, kurie kenčia nuo elektromagnetinių laukų netoleravimo sindromo, o taip pat pristatyti specialiai šios grupės žmonėms apsaugoti skirtas priemones, įskaitant zonų be bangų (zonų, kurių nepasiekia bevielio ryšio tinklas) užtikrinimą;
8.1.5. siekiant sumažinti išlaidas, sutaupyti energijos bei apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, pradėti naujų antenų ir mobiliųjų telefonų tipų, o taip pat DECT tipo prietaisų tyrimus, o taip pat paskatinti tyrinėjimus, kuriais siekiama sukurti kitas, telekomunikacijų pagrindo technologijas, kurios būtų ne mažiau efektyvios, tačiau mažiau neigiamai veiktų aplinką ir sveikatą.
8.2.       dėl privataus mobiliųjų telefonų, DECT telefonų, „WiFi“, WLAN ir WIMAX ryšio naudojimo kompiuteriams ir kitų belaidžių prietaisų, pavyzdžiui, kūdikių racijų naudojimo:
8.2.1. nustatyti prevencines lygio ribines reikšmes, kurios būtų taikomos ilgalaikiam mikrobangų poveikiui uždarose patalpose, drauge taikant prevencinį principą ir neviršijant 0,6 volto metre intensyvumo, kai siekiama jį sumažinti iki 0,2 volto metre;
8.2.2. įsipareigoti prieš licencijų išdavimą atlikti atitinkamas naujų prietaisų tipų rizikos įvertinimo procedūras;
8.2.3. sukurti aiškų žymėjimą, kuriuo būti informuojama apie mikrobangų arba elektromagnetinių laukų egzistavimą, taip pat prietaiso perdavimo galingumą arba specifinį absorbcijos lygį (SAR) bei su prietaiso naudojimu susijusią riziką sveikatai;
8.2.4. didinti visuomenės informuotumą apie DECT tipo belaidžių telefonų, kūdikių racijų ir kitų, nuolatines impulsines bangas skleidžiančių prietaisų galimą riziką sveikatai, net jeigu visa elektros įranga visada paliekama veikti parengties (budėjimo) režime), ir rekomenduoti namuose naudoti laidinius, fiksuoto ryšio telefonus arba tokius modelius, kurie visą laiką neskleidžia impulsinių bangų;
8.3.       dėl vaikų apsaugos:
8.3.1.  skirtingose ministerijose (švietimo, aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos), surengti tikslines informacines kampanijas, skirtas įspėti vaikus, tėvus ir mokytojus apie galimą specifinę riziką dėl ankstyvo, neapgalvoto ir ilgalaikio mobiliųjų telefonų ir kitų prietaisų, skleidžiančių mikrobangas, naudojimo;
8.3.2. apskritai vaikams, ir mokyklose bei klasėse, rinktis laidinį interneto ryšį, griežtai reguliuoti mokinių mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklos patalpose;
8.4.       dėl elektros tiekimo linijų ir retransliavimo antenų stočių:
8.4.1. pristatyti miesto planavimo priemones, kuriomis būtų siekiama išlaikyti didelės įtampos energijos tiekimo linijas ir kitas elektros instaliacijas saugiu atstumu nuo gyvenamųjų namų;
8.4.2. garso elektrinėms sistemoms naujuose gyvenamuosiuose namuose taikyti griežtus saugumo standartus;
8.4.3. taikant ALARA principą sumažinti ribines reikšmes retransliavimo antenoms ir įdiegti sistemas, skirtas visapusiškam ir nepertraukiamam visų antenų stebėjimui;
8.4.4. naujų GSM, UMTS, „WiFi“ arba WIMAX antenų vietas nustatyti ne tik pagal operatoriaus interesus, bet ir konsultuojantis su vietinės ir regioninės valdžios atstovais, vietiniais gyventojais bei susirūpinusių gyventojų asociacijomis;
8.5.       dėl rizikos įvertinimo ir atsargumo priemonių:
8.5.1. užtikrinti, kad rizikos įvertinimas labiau orientuotas į prevenciją;
8.5.2. patobulinti rizikos įvertinimo standartus ir kokybę sukuriant rizikos vertinimo skalę, užtikrinti, kad rizikos lygio indikatoriai yra privalomi, paskirti kelias rizikos hipotezes ir atsižvelgti į suderinamumą su realaus gyvenimo sąlygomis;
8.5.3. rūpintis ir apsaugoti mokslininkus, pateikiančius „ankstyvus įspėjimus“;
8.5.4. suformuluoti į žmogaus teises orientuotą prevencinio ir ALARA principų apibrėžimą;
8.5.5. didinti nepriklausomiems tyrimams skiriamą valstybės finansavimą, drauge užtikrinant finansavimo šaltinius pramonėje ir iš gaminių, kurių riziką sveikatai siekiama įvertinti mokslinių tyrimų pagalba, apmokestinimo;
8.5.6. skirstant valstybės finansavimą įkurti nepriklausomas komisijas;
8.5.7. užtikrinti privalomą lobistų grupių veiklos skaidrumą;
8.5.8. tarp suinteresuotų šalių, įskaitant ir pilietinę visuomenę, skatinti pliuralistinius ir įvairius debatus (Orhuso konvencija).

http://assembly.coe.int/documents/workingdocs/doc11/edoc12608.pdf

Patiko (2)

Rodyk draugams

Kategorijos: Visi įrašai



2 komentarai ↓

palikti komentarą